Geležies trūkumas – viena dažniausių mitybos ir sveikatos problemų visame pasaulyje. Nors dažniausiai ji koreguojama geriamosiomis geležies tabletėmis ar kapsulėmis, kai kuriais atvejais vien papildų nepakanka. Tuomet gydytojai siūlo intraveninę geležies terapiją, dar vadinamą geležies lašeline.
Visgi, ar tokios procedūros reikia visiems, kurių hemoglobinas mažesnis nei įprastai? Kada užtenka tablečių, o kada reikia invazinio gydymo?
Pirmas žingsnis – tikslus diagnozavimas
Prieš pradedant bet kokį gydymą geležimi, būtina tiksliai nustatyti trūkumo priežastį ir pobūdį. Vien tik sumažėjęs hemoglobinas nereiškia, kad reikalinga geležies infuzija. Gydytojai dažniausiai tiria ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną, geležies kiekį kraujyje, transferino saturaciją, CRB (uždegimo rodiklį) ir vitamino B12 kiekį.
Tik pagal visų šių tyrimų visumą sprendžiama, ar trūkumas yra:
- funkcinis (pvz., dėl uždegimo organizme, kai geležis yra, bet neišnaudojama);
- tikras stygiaus (pvz., dėl lėtinio kraujavimo ar mitybos nepakankamumo).
Kada pakanka tablečių?
Dažniausiai geležies papildai rekomenduojami esant:
- lengvam geležies stokos anemijos laipsniui;
- feritino sumažėjimui be anemijos;
- nėščioms moterims be stipraus trūkumo;
- po kraujavimo, kai būklė stabili ir nėra uždegimo.
Tabletės veikia lėčiau – pirmieji efektai jaučiami po 2–4 savaičių, o visavertis atsistatymas gali trukti iki 3–6 mėnesių. Šis metodas yra neinvazinis, pigesnis ir mažiau rizikingas, tačiau dažnai pasitaiko šalutinių poveikių: pykinimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo skausmas.
Taigi, gydymas tabletėmis tinka tiems, kurie:
- gerai toleruoja papildus;
- neturi virškinamojo trakto ligų;
- gali skirti laiko ilgesniam gydymui;
- neturi stiprios anemijos ar sisteminių ligų.
Kada būtina geležies lašelinė?
Intraveninė geležis (dažniausiai leidžiama lašeline forma) skiriama tais atvejais, kai tabletės neveikia arba yra netoleruojamos. Ši terapija reikalinga, kai:
- anemija stipri (pvz., hemoglobinas < 90 g/l);
- geležies pasisavinimas per žarnyną sutrikęs (pvz., esant celiakijai, Krono ligai ar po virškinamojo trakto operacijų);
- reikia greito poveikio (pvz., artėjant chirurginei intervencijai, nėštumo pabaigoje);
- žarnynas jautriai reaguoja į tabletes (viduriavimas, vėmimas, pykinimas);
- egzistuoja lėtinis uždegimas, kuris trukdo pasisavinti geležį.
Svarbu tai, kad geležies lašelinės poveikis pasireiškia greičiau nei geriamos formos – feritino lygis pakyla per kelias dienas, o hemoglobinas – per 1–2 savaites. Daugeliu atvejų užtenka vienos ar kelių infuzijų, kad pasiektas efektas išliktų ilgam laikui.
Ar tai saugu?
Šiuolaikiniai intraveniniai geležies preparatai (tokie kaip geležies karboksimaltozė) yra saugūs ir gerai toleruojami, tačiau, kaip ir bet kuri invazinė procedūra, turi galimų rizikų:
- alerginė reakcija (nors ir labai reta, bet reikšminga);
- geležies perteklius (jei gydymas neskirtas tikslingai);
- laikinas galvos skausmas ar kraujospūdžio sumažėjimas infuzijos metu.
Būtent todėl ši procedūra atliekama tik medicinos įstaigose, stebint paciento būklę ir įvertinus tyrimų rezultatus.
Geležies lašelinė – tai ne greitesnė alternatyva tabletėms, o būtina priemonė tada, kai geriamų papildų nepakanka arba jie netinka. Dauguma atvejų sėkmingai koreguojami tabletėmis, tačiau tam reikia kantrybės ir individualaus gydytojo vertinimo.
Svarbiausia – neskubėti rinktis „stipresnio“ varianto, jei to nereikia. Tinkamai paskirtas gydymas, paremtas kraujo tyrimais, padeda saugiai ir efektyviai atkurti geležies atsargas organizme – ar tai būtų kapsulė, ar lašelinė. Galiausiai, atminkite, kad būtina tinkamai rūpintis savimi. Esate vertas geriausio, Jūsų organizmas turi būti aprūpintas tuo, ko jam reikia, kad būtų sveikas, energingas ir lankstus.
