Žiemos rytas, termometras rodo minus penkiolika, o automobilis atkakliai atsisako užsivesti. Ši situacija pažįstama daugeliui Lietuvos vairuotojų, tačiau retai kas susimąsto, kad tokių nemalonumų galima išvengti tinkamai pasiruošus šaltajam sezonui.
Akumuliatoriaus išbandymai šaltyje
Šaltas oras yra didžiausias akumuliatoriaus priešas. Esant neigiamoms temperatūroms, baterijos galia sumažėja net trečdaliu, o starterio apkrova, priešingai, išauga. Būtent todėl senesnės arba prastos būklės baterijos žiemą neretai pasirodo esančios per silpnos.
Prieš ateinant šalčiams, vertėtų patikrinti akumuliatoriaus įkrovos lygį ir elektrolito tankį. Jei baterija eksploatuojama ilgiau nei ketverius metus, reikėtų rimtai apsvarstyti jos keitimą. Geriau tai padaryti rudenį, nei vieną šaltą rytą likti įstrigusiam kieme.
Degalų sistemos ypatumai žiemą
Dyzeliniai varikliai ypač jautrūs žemoms temperatūroms. Vasariniai dyzeliniai degalai pradeda tirštėti jau esant keliems laipsniams šalčio, o tai gali visiškai užkimšti degalų filtrą ir padaryti automobilio paleidimą neįmanomu.
Svarbu laiku pereiti prie žieminių degalų ir reguliariai naudoti specialius priedus, skystinančius dyzeliną. Taip pat nepatartina leisti, kad degalų bake liktų mažiau nei ketvirtadalis talpos – kondensuojasi drėgmė, kuri šąlant gali sukelti rimtų problemų.
Benzininiai varikliai šalčiui atsparesni, tačiau ir jiems būdingos savos bėdos. Žvakės, aukštos įtampos laidai ar užvedimo ritė – bet kuris iš šių elementų, esant žemoms temperatūroms, gali atsisakyti veikti.
Alyva: klampumo reikšmė
Ne kiekviena variklio alyva tinka žiemai. Per klampi alyva šaltyje tampa tarsi sirupas ir starteris tiesiog nepajėgia pasukti alkūninio veleno pakankamai greitai. Todėl ruošiantis žiemai būtina įsitikinti, kad naudojama alyva atitinka gamintojo rekomendacijas šaltajam sezonui.
Jei automobilis užsiveda sunkiai, variklis veikia neįprastai arba pastebimi pašaliniai garsai, nereikėtų delsti – laiku atliktas variklio remontas Vilniuje padės išvengti rimtesnių gedimų ir didesnių išlaidų.
Šildymo sistemos patikra
Antifrizo kokybė ir lygis – dar vienas aspektas, dažnai pamirštamas iki tol, kol neatsiranda problemų. Prastos būklės aušinimo skystis gali užšalti ir rimtai pažeisti variklį arba radiatorių.
Antifrizo apsaugos temperatūrą nesunku patikrinti specialiu areometru. Jei skystis nebuvo keistas ilgiau nei dvejus metus, žiemos išvakarėse tai padaryti būtų išmintinga.
Ką daryti, kai automobilis neužsiveda
Jei ryte automobilis vis dėlto atsisakė užsivesti, svarbiausia – nepersistengti. Ilgas ir nuolatinis bandymas užvesti variklį greitai iškrauna akumuliatorių ir gali sugadinti starterį.
Tinkama veiksmų seka: bandyti užvesti ne ilgiau kaip dešimt sekundžių, tuomet palaukti pusę minutės ir pakartoti. Jei po kelių bandymų variklis neužsikuria, reikia ieškoti priežasties, o ne toliau varginti starterį.
Dažnai padeda paprasčiausias akumuliatoriaus prikūrimas nuo kito automobilio. Tačiau jei problema kartojasi, tai signalas, kad reikia nuodugnesnės diagnostikos ir remonto.
Prevencija – geriausia strategija
Žiemos iššūkius lengviausia įveikti tiems, kurie jiems pasiruošia iš anksto. Rudens techninė apžiūra, apimanti akumuliatoriaus, degalų sistemos, uždegimo sistemos ir aušinimo skysčio patikrą, gali sutaupyti daug nervų ir pinigų.
Reguliari priežiūra ir dėmesys smulkmenoms leidžia automobiliui patikimai tarnauti net pačiomis atšiauriausomis sąlygomis. O jei vis dėlto kažkas sugenda – svarbu kreiptis į patikimus specialistus, kurie greitai nustatys ir pašalins gedimą.
Pasiruošimas žiemai nėra sudėtingas, tačiau reikalauja tam tikro dėmesingumo. Kelios valandos, skirtos automobilio patikrai rudenį, atsiperka ramybe ir patikimumu per visą šaltąjį sezoną.
