Kai kiemo žolė ima lįsti per batų kraštus, o kaimynas jau trečią kartą prašvilpia su savo galinga vejapjove, supranti – atėjo metas ir tau įsigyti rimtą pagalbininką. Benzinė žoliapjovė dažnai tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Tačiau kuri jų tikrai verta dėmesio ir atlaikys visą sezoną be dirbtuvių kvapo?
Garsas ir jėga ar tyla ir komfortas?
Daugelis pirkėjų vis dar svarsto tarp elektrinės ir benzininės vejapjovės. Pirmoji tylesnė, lengvesnė, mažiau prižiūrima. Antroji – raumeninga, nepriklausoma nuo laidų ar akumuliatoriaus įgeidžių. Būtent todėl benzininės žoliapjovės vis dar pirmauja didesnių sklypų savininkų sąrašuose.
Klausimas tik vienas – kuri jų nepaliks ant ledo jau po pirmojo nelygaus šlaito?
Ką sako žmonės, kurie žoliapjoves naudoja ne teoriškai
Kalbinome šeimos ūkį valdančią Rūtą iš Joniškio, kuri per pastaruosius trejus metus išbandė net keturis skirtingus modelius. „Vieną sukišau į dilgėles – užlinko peiliai. Kitas – vos įkalnė, geso. O kai vyras atvežė tą sunkią, bet tvirtą, viskas stojo į vietas.“
Būtent praktika atskleidžia, kad ilgaamžiškumą dažniausiai lemia ne kaina, o variklio kokybė, korpuso tvirtumas ir pjovimo mechanizmo dizainas. Brangesni modeliai dažniau turi metalinius, o ne plastikinius elementus, ir nestringa ant šlapios žolės.
Patikrinti modeliai, apie kuriuos mažiau kalbama
Kai kurie prekių ženklai tarsi nuskamba visur, bet rinkoje tyliai sukas ir mažiau reklamuojami modeliai, kurie maloniai stebina. Vienas iš jų – galinga, bet itin manevringa benzinė žoliapjovė, kurią sodybos savininkai giria dėl patikimos užvedimo sistemos. Kitas – turintis specialią apsaugą nuo dulkių ir ilgiau tarnaujantis, jei dirbate sausose, grublėtose vietovėse.
Verta atkreipti dėmesį, ar modelis turi:
Lengvą užvedimą (net šaltu oru)
Gumuotus ratukus (mažesnė vibracija)
Sustiprintą peilio ašį (ypač reikalinga akmenuotoms vietoms)
Paprastą filtrų keitimą (ne visiems norisi teplių pirštų)
Kodėl sezonas be gedimų – ne tik sėkmės reikalas
Žoliapjovė, kuri neges po kiekvienos sunkesnės žolės juostos, nėra stebuklas. Tai – planuoto pirkimo pasekmė. Ne vienas pirkėjas pasiduoda reklamai ar išvaizdai, tačiau nusivilia po mėnesio, kai pradeda klibėti korpusas ar nebeveikia savaeigis režimas. Gali padėti ir paprastas testas – paspausti korpusą, pakelti, patikrinti ratukų laisvumą, pažiūrėti, kaip reaguoja užvedimo virvė.
Pasikartojančios gedimų vietos – oro filtras, pjovimo mechanizmas, ratų pavara. Dažniausiai tai išsprendžiama tiesiog renkantis modelius su paprasta konstrukcija, kurie buvo kuriami ne vitrinos grožiui, o realioms žolėms pjauti.
Verta rinktis protingai, o ne impulsyviai
Geriausia benzininė žoliapjovė – tai ta, kurios nereikės nešti į servisą jau po pirmų savaičių. Tai ne visada reiškia brangiausią modelį, bet tikrai reiškia išmintingą pasirinkimą. Peržvelgti ne tik prekės ženklus, bet ir skaityti realius vartotojų atsiliepimus, užduoti klausimus pardavėjui apie variklio tipą, garantijas, atsarginių dalių prieinamumą.
Ir svarbiausia – išsirinkti tokį modelį, kuris padės pamiršti žolės pjovimą kaip nemalonų darbą, o pavers jį trumpu, efektyviu ir net šiek tiek pasitenkinimą keliančiu ritualu.