Prieš dešimtmetį butas daugiabučiame atrodė kaip natūrali gyvenimo norma. Šiandien vis daugiau šeimų priima kitokį sprendimą – ieškomi namai ir kraustosi už miesto ribų. Tai nėra trumpalaikė mada, o fundamentalus vertybių pokytis.
Pandemija tik paspartino tai, kas brendo ilgai. Žmonės suprato, kad gyvenamoji erdvė – ne tik vieta pernakvoti tarp darbo dienų.
Keturios sienos nebepakanka
Nuotolinis darbas viską pakeitė. Kai namų biuras tapo kasdienybe, standartinis dviejų kambarių butas ėmė slėgti. Kur dirbti, kai vaikai mokosi nuotoliniu būdu tame pačiame kambaryje? Kur atsiriboti nuo šeimos, kai reikia susikaupti svarbiam skambučiui?
Namas šioje situacijoje siūlo tai, ko butas negali – erdvę zonuoti gyvenimą. Atskiras kabinetas, žaidimų kambarys vaikams, vieta užsiėmimams, kuriems bute tiesiog nėra vietos. Šiltnamis, dirbtuvės, studija – visa tai tampa įgyvendinama.
Net tiems, kurie grįžo į biurus, patirtis paliko pėdsaką. Supratimas, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo namų aplinkos, nebeišblėso.
Sklypai mažėja – ir tai logiška
Senoji karta svajojo apie didelius sklypus. Dvidešimt arų, sodas, daržas – tai atrodė kaip sėkmės simbolis. Jaunesni pirkėjai mąsto kitaip.
Šešių–aštuonių arų sklypas šiandien laikomas optimaliu. Pakankamai erdvės namui, nedideliam kiemui, terasai ir automobiliui. Bet ne tiek daug, kad savaitgaliai praeitų prie žoliapjovės.
Ši tendencija ypač ryški priemiesčiuose, kur vystytojai siūlo kompaktiškus sklypus su jau paruošta infrastruktūra. Vanduo, elektra, kanalizacija, asfaltuotas kelias – visa tai, ko anksčiau reikėjo rūpintis pačiam.
Mažesni sklypai reiškia ir mažesnes eksploatacines išlaidas. Teritorijos priežiūra, mokesčiai, apšildymas – viskas proporcingai mažiau apkrauna biudžetą.
Priemiestis nebėra kompromisas
Dar neseniai persikėlimas už miesto ribų reiškė atsisveikinimą su patogumais. Ilgas kelias į darbą, ribotos paslaugos, vaikų vežiojimas į būrelius. Daugeliui tai buvo per didelė kaina.
Situacija pasikeitė iš esmės. Pirma – nuotolinis darbas sumažino kasdienio važinėjimo būtinybę. Antra – priemiesčių infrastruktūra sparčiai vystosi. Parduotuvės, kavinės, medicinos įstaigos, sporto klubai – visa tai atsiranda ten, kur auga gyventojų skaičius.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apylinkėse nauji gyvenamieji kvartalai primena mažus miestelius su visa reikiama infrastruktūra. Trūksta tik didžiųjų prekybos centrų, tačiau daugumai tai greičiau privalumas nei trūkumas.
Ką renkasi pirkėjai
Peržvelgus namų skelbimus, matyti aiški tendencija. Populiariausi objektai – vidutinio dydžio namai nuo 120 iki 180 kvadratinių metrų. Pakankamai erdvės šeimai, bet ne per daug, kad priežiūra taptų našta.
Vieno aukšto namai arba su minimaliu antru aukštu – patogumas kasdienybėje tampa svarbesnis už reprezentacinę erdvę. Jokių bereikalingų laiptų, viskas po ranka.
Energinis efektyvumas tapo vienu svarbiausių kriterijų. A ar A+ klasės namai gali kainuoti daugiau, tačiau eksploatacinės išlaidos mažesnės dešimtimis procentų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiremia.
Modernios technologijos – išmanioji namų valdymo sistema, saulės elektrinė, šilumos siurblys – nebėra prabanga, o standartas, kurio tikisi pirkėjai.
Finansinis aspektas persiskaičiuoja
Ilgai gyvavo nuomonė, kad namas – tik pasiturintiems. Ši percepcija keičiasi. Kai kuriuose priemiesčiuose naujos statybos namo kaina už kvadratinį metrą artėja prie butų kainų prestižiniuose rajonuose.
Pridėjus prie skaičiavimų eksploatacines išlaidas, skirtumas dar labiau sumažėja. Buto administratorius, renovacijos įmokos, automobilių stovėjimo vietos nuoma – visa tai kaupiasi į sumą, kuri galėtų dengti nuosavo namo priežiūrą.
Žinoma, pradinis įnašas išlieka didesnis, o paskolos suma – stambesnė. Tačiau tiems, kurie gali sau tai leisti, skaičiai nebėra tokie bauginantys kaip anksčiau.
Gyvenimo būdo pasirinkimas
Galiausiai sprendimas tarp buto ir namo nėra vien finansinis. Tai gyvenimo būdo pasirinkimas. Ar norite turėti kaimynus už sienos, ar geriau – per kiemą? Ar rytinė kava balkone prilygsta rytinei kavai savo terasoje?
Namas reikalauja daugiau atsakomybės – tai tiesa. Stogo remontas, kiemo priežiūra, techninių sistemų aptarnavimas – visa tai tenka savininkui. Tačiau mainais gaunama tai, ko jokie butas nepasiūlys: laisvė.
Laisvė groti muzikos instrumentu neerzinant kaimynų. Laisvė auginti šunį be daugiabučio taisyklių. Laisvė priimti svečius be rūpesčio dėl automobilių stovėjimo. Būtent ši laisvė skatina vis daugiau lietuvių rinktis nuosavą namą.
