Yra žmonių, kurie Valentino dieną sutinka su šypsena. Ir yra tie, kurie tą dieną norėtų tiesiog ramiai praeiti pro šalį, be raudonų širdelių, be „privalomų“ staigmenų, be dirbtinio romantikos šou. Jei tavo žmogus iš tos antros grupės, sveikinu, čia atsiranda visai kitas žaidimas: kaip parodyti dėmesį taip, kad jis nepajustų spaudimo.
Aš esu matęs, kaip geras noras sugenda vien dėl tono. Dovana tampa ne džiaugsmu, o pranešimu: „žiūrėk, dabar turi reaguoti“. O to labiausiai ir nenori žmogus, kuris nemėgsta švenčių.
Kodėl kai kuriuos šventės erzina, nors jausmai tikri
Dažnai tai ne „antiromantika“. Tai atsargumas. Vieniems nepatinka triukšmas, kitiems per daug vieša, tretiems kyla jausmas, kad kažkas bando išspausti emociją. Ir tada jie užsidaro, nors santykiai geri.
Todėl tavo tikslas paprastas: per šią dieną duoti ramų signalą „aš tave vertinu“, o ne sukurti sceną, kuri priverčia vaidinti. Kai pataikai, reakcija būna labai nuoširdi, tik tyli.
Kaip atskirti „miela“ nuo „per daug“
Lengviausias testas: ar dovana reikalauja ceremonijos? Jei reikia šampano, kalbos, fotosesijos ir trijų minučių pauzės visai kompanijai, gali būti per aštru.
Geriau rinkis gestą, kuris įsilieja į dieną. Šiltas, bet mažas. Šiek tiek humoro ir jokio spaudimo. Tokios valentino dienos dovanos dažnai suveikia labiau nei brangus daiktas, nes jos neįpareigoja.
Dovana, kuri atrodo kaip rūpestis, o ne pareiga
Man patinka idėja, kad dovana gali būti paprastas palengvinimas. Ne „dabar romantika“, o „aš padariau tavo dieną lengvesnę“. Tai gali būti mažas dalykas, kuris tau gal net atrodo per kasdieniškas, bet jam bus labai tikras.
Svarbu, kad dovana turėtų logiką: kodėl būtent tai. Net vienas sakinys gali viską sutvarkyti. „Žinau, kad nemėgsti šitų švenčių, tai nieko rimto nedarau. Tiesiog norėjau, kad tau būtų smagiau šiandien“. Ir jau ramu.
Ką sakyti, kad žmogus nesusierzinų
Kartais dovana net ne problema, problema būna įžanga. Jei pradedi iškilmingai, žmogus iškart įsitempia. Jei pradedi paprastai, jis atsipalaiduoja.
Geras tonas yra toks, kuris palieka pasirinkimą. Be spaudimo, be „turėtum džiaugtis“. Užtenka paprasto: „čia tau, jei norėsi“. Skamba paprastai, bet veikia stipriai.
Kai reikia lengvumo, suveikia trumpas planas
Jei vis tiek nori kažko aiškesnio, padeda labai trumpas planas. Pirmiausia keli sakiniai, tada greiti faktai, be ilgo aiškinimo:
- Pasirink mažą dovaną, kuri tinka jo įpročiams, o ne šventės temai
- Pridėk vieną sakinį, kodėl tai jam, ne „Valentinui“
- Venk viešumo, jei žmogus nemėgsta dėmesio
- Neplanuok didelės staigmenos be perspėjimo, ramiau kai žino rėmus
- Leisk dovanai būti „šalia“, o ne „centre“
Čia esmė tokia: tu nori, kad jis jaustųsi saugiai, o ne pagautas.
Kada geriau dovaną nukelti į kitą dieną
Yra situacijų, kai geriausia dovana yra laikas. Jei žmogus tikrai nemėgsta pačios datos, galima sąmoningai „apeiti“. Tą pačią savaitę padaryti mažą dalyką be jokio pavadinimo. Ir net pasakyti: „nenorėjau tau užkraut šitos dienos“.
Keista, bet dažnai tai sukuria daugiau artumo nei bandymas priversti šventę „pavykti“.
Smulkmenos, kurios palieka gerą jausmą
Jei nori, kad liktų šiluma, galvok ne apie efektą, o apie patogumą. Žmogus, nemėgstantis švenčių, vertina natūralumą. Kai jam gera, jis tai prisimena. Kai jam nepatogu, jis užsidaro.
Tad Valentino proga laimi tie, kurie daro mažiau, bet taikliau. Dovana neturi rėkti. Ji turi pasakyti: „aš su tavim, man rūpi“. Ir viskas, daugiau nieko nereikia, tikrai.
