Stovėti šalia paminklo, kurį pastatei mylimam žmogui, ir matyti, kaip jis pamažu apsineša dėmėmis, apauga samanomis, netenka spindesio – keistas jausmas. Tarsi laikas tyliai braižytų akmenį, kartu su juo liudydamas mūsų pačių prisiminimus. Ir vis dėlto, galima padaryti, kad granitas išliktų ne tik tvirtas, bet ir gražus, metų metus.
Granito paminklas, kaip ir žmogaus atminimas, reikalauja šiek tiek šilumos ir dėmesio. Ir čia nėra nieko sudėtingo – tik paprasti, žmogiški veiksmai.
Lietus, saulė, purvas – kas keičia granito išvaizdą?
Kai lietus ima lašėti ant granito plokštės, iš pradžių tai tarsi nieko nekeičia. Bet kai tokie lietūs kartojasi šimtus kartų per metus, kai saulė įkaitina paviršių, o žiemą įsismelkia drėgmė – net tvirtiausias akmuo ima reaguoti. Paviršius tampa šiurkštesnis, kai kur blunka spalva, o kampuose ima augti samanos.
Visų šių pokyčių galima išvengti, jei prižiūri laiku.
Ką daro žmonės, kurių paminklai po 10 metų vis dar blizga?
Tie, kurie žino, kaip su granitu elgtis, kartą per metus grįžta su šluoste ir kibiru. Kartais – su šepečiu. Retai – su specialia priemone. Jie tai daro ne todėl, kad akmuo būtų purvinas, o todėl, kad nori, jog atminimas išliktų švarus, ryškus.
Ką verta daryti?
Štai keli paprasti įpročiai, kurie padeda granito plokštėms ilgai atrodyti taip, lyg būtų ką tik pastatytos:
Nuplauti švariu vandeniu: ne brukant, o švelniai, kad pašalintum dulkes.
Vengti cheminės buitinės chemijos: ypač tų, kuriose yra rūgščių – jos gali sugadinti paviršių.
Jei samanos vis tiek auga – naudoti šepetį: tik ne metalinį.
Nenaudoti slėginio plovimo: didelis spaudimas gali išskaldyti smulkias granito vietas.
Jei reikia rimtesnio valymo – kreiptis į specialistus: kai kurie jų siūlo atvažiuoti ir nuvalyti paminklą vietoje.
Kodėl neverta laukti, kol granitas „pats susitvarkys”?
Kai akmuo jau apaugęs žaliais plotais, kai įtrūkimuose susikaupę nešvarumai – dažnai būna per vėlu grąžinti jam pradinę išvaizdą be šlifavimo ar brangesnių darbų. O kai kurie žmonės, tikėdamiesi pataisyti klaidas patys, padaro dar blogiau – granulės nutrupa, paviršius tampa nelygus, ir viskas, kas buvo gražu, dingsta.
Tylūs, bet svarbūs sprendimai
Niekas neverčia rūpintis akmeniu. Bet kai matai kapavietę, kur granito plokštės švyti, net jei praėjo penkeri ar dešimt metų – supranti, kad kažkas tuo rūpinosi. Ir tai parodo daug daugiau, nei bet kokie žodžiai.
Rinkdamiesi granito gaminius, visada verta domėtis ne tik spalva ar kaina, bet ir priežiūra. Vienas iš gerų pavyzdžių, kur galima rasti informaciją bei gauti patarimų – angeloakmuo.lt. Jie ne tik gamina, bet ir dalinasi patirtimi, kuri padeda paminklams išlikti gyviems ilgiau.
Granitas nėra nemirtingas. Bet jis artimas tam. Ypač tada, kai prisiliečia žmogaus ranka.
